Įprastų naftos ir dujų rezervuarų gavyba kiekvienais metais mažėja ir negali patenkinti augančios paklausos, todėl mano šalyje būtina padidinti netradicinės naftos ir dujų gavybą. Pastaraisiais metais netradicinių naftos ir dujų išteklių tyrinėjimas ir plėtra įžengė į naują etapą – naujai įrodytos atsargos sudaro daugiau nei du-trečdalius visų įrodytų atsargų, todėl jie yra svarbus ateities naftos ir dujų išteklių augimo šaltinis. Netradiciniai naftos ir dujų rezervuarai paprastai pasižymi tokiomis savybėmis kaip mažas poringumas ir pralaidumas, didelis nevienalytiškumas, didelis įkasimo gylis ir maža pradinė gamyba. Hidraulinio ardymo technologija yra viena iš pagrindinių priemonių padidinti naftos ir dujų gręžinių gavybą. Ardymo skystis yra darbinis skystis atliekant hidraulinio ardymo operacijas, o jo veikimas ir stabilumas tiesiogiai lemia ardymo efektą.
Skaldymo skystis turi įvairių priedų ir yra nevienalytis, nestabilus darbinis skystis. Jo sistemą paprastai sudaro vanduo, tirštikliai, aktyviosios paviršiaus medžiagos, molio stabilizatoriai, biocidai, laužikliai, pH reguliatoriai, skysčių praradimo kontrolės agentai ir atramos. Skaldymo skysčiuose dažnai yra vienos ar kelių tipų paviršinio aktyvumo medžiagų, kad būtų sumažintas paviršiaus įtempimas ir paviršiaus įtempimas, o tai ne tik pagerina ardymo skysčio grįžtamąjį greitį, bet ir palengvina įsiurbimą bei alyvos išstūmimą. Skaldymo skysčiai skirstomi į vandens-, aliejaus- ir alkoholio- pagrindo tipus pagal jų fizines ir chemines savybes (dispersinę terpę), iš kurių plačiausiai naudojami vandens- skaldymo skysčiai. Skilimo proceso metu ardymo skystis perduoda energiją, kad sulaužytų uolieną, išplėstų įtrūkimus ir tada perneštų įtrūkimus. Paprastai jis turi turėti tokias charakteristikas kaip atsparumas šlyčiai, atramos pakaba, maža trintis, atsparumas temperatūrai, nedidelis skysčių nuostolis, mažas likutis, mažas rezervuaro pažeidimas, lengvas srautas atgal, geras suderinamumas ir ekonomiškumas.
Mirkymas yra etapas po hidraulinio ardymo ir prieš gamybą, kurio metu vyksta sudėtingi susieti procesai, tokie kaip ardymo skysčio srautas, įsiurbimas ir cheminės reakcijos. Skilimo skystis, likęs darinyje, gali padidinti lūžių po-įsiurbimą. Drėkinamieji komponentai ardymo skystyje, veikiami kapiliarinių jėgų, patenka į mikroporas išilgai plyšių ir išstumia jose esančią alyvą, padidindami formavimo skysčio tekėjimo energiją, todėl alyva susilieja į lūžius, sustiprina alyvos -vandens išstūmimo efektą ir galiausiai padidina gamybos ir regeneravimo greitį. Šiuo metu kai kuriuose Čangčingo naftos telkinių, Činghajaus naftos telkinių ir Dačingo naftos telkinių blokuose taikomas po-skilimo mirkymo metodas, todėl pasiekiami geri gamybos gerinimo rezultatai. Mirkymo laikas yra pagrindinis parametras, turintis įtakos laukiamam mirkymo efektui. Modeliavimo ir eksperimentiniai rezultatai rodo, kad tinkamai padidinus mirkymo laiką, padidėja gamyba, tačiau per ilgas mirkymo laikas padidins atsparumą naftos/dujų išmetimui.
Ardymo skysčio grįžtamasis srautas po ardymo turi įtakos rezervuaro modifikavimo būsenai ir gamybos didinimo efektui. Atgalinis srauto greitis yra vienas iš ardymo skysčio atgalinio laipsnio vertinimo parametrų. Lauko duomenys rodo, kad daugumos dujų gręžinių grįžtamasis srautas yra mažesnis nei 50 proc., o kai kurių net mažesnis nei 5 proc. Pradinėje atgalinio srauto stadijoje atsivėrę lūžiai užsidaro, užkimšdami kanalus tarp pagrindinių lūžių ir trūkimo skystis negali sklandžiai ištekėti iš rezervuaro; dėl itin mažo rezervuaro pralaidumo ir didelės porų kapiliarinės jėgos, lūžių skystis yra varomas, kad prasiskverbtų į gilesnę uolienų matricą, tačiau tai trukdo ardymo skysčio tekėjimui atgal; ardymo skystyje ištirpusios formavimo druskos sukuria didelį cheminių potencialų skirtumą tarp įpurkšto ardymo skysčio ir formavimo vandens, trukdančios ardymo skysčio tekėjimui atgal, todėl grįžtamasis srautas yra mažas. Molio kiekis ir ardymo skysčio mirkymo laikas taip pat turi įtakos grįžtamojo srauto efektyvumui. Molis plečiasi, kai yra veikiamas vandens, ir turi stiprią vandens sulaikymo gebą, sugerdamas daugiau skysčių, nei yra matricos erdvėje. Tokiems rezervuarams reikia pridėti molio stabilizatorių. Atgalinis srautas yra tiesiogiai susijęs su atraminiu srautu ir antriniu rezervuaro pažeidimu. Todėl tiksliniai ardymo skysčio atgalinio srauto tyrimai, pagrįsti rezervuaro charakteristikomis, yra naudingi gerinant naftos ir dujų gamybą.
Skilimo-mirkymas-atsiliejimas yra integruotas inžinerinis procesas, kurio kiekvienas etapas yra tarpusavyje susiję. Ardymo operacija turi įtakos vėlesniam mirkymui ir tekėjimui atgal, todėl ardymo skystis turi ne tik atitikti ardymo eksploatacinius reikalavimus, bet ir atsižvelgti į įmirkimo ir atgalinio srauto poreikius. Tai veda prie pagrindinės integruoto ardymo-mirkymo-grąžinamo darbinio skysčio, skirto netradiciniams naftos ir dujų rezervuarams, koncepcija. Integruoti skilimo{7}}mirkymo-attekėjimo darbiniai skysčiai yra besivystanti tendencija, todėl būtina sukurti daugiafunkcinius integruotus darbinius skysčius.
Ardymo skystis, kaip ardymo operacijų „kraujas“, turi įtakos skilimui, mirkymui, tekėjimui atgal ir aliejaus gamybai. Darbo skysčių tyrimai turėtų neatsilikti nuo naftos ir dujų išteklių paieškos ir plėtros tendencijų, o jų funkcijos turėtų būti vis tobulesnės, atsižvelgiant į rezervuaro plėtros charakteristikas ir fizines savybes. Skaldymo skysčiai turi atitikti lūžių susidarymo, atramos suspensijos, lūžių palaikymo ir energijos papildymo eksploatacinius reikalavimus ardymo etapo metu, taip pat atsižvelgiant į mirkymo ir grįžimo etapų poreikius. Polimeriniai priedai turi stiprią klampumą{3}}didinančių savybių, tačiau juos sunku visiškai suskaidyti ir palikti daug likučių; švarūs ardymo skysčiai turi mažą paviršiaus/sąsajų įtempimą, tačiau prastos mechaninės savybės ir didelės sąnaudos; putplasčio{4}}pagrindo darbiniai skysčiai turi mažai skysčių nuostolių ir minimaliai pažeidžia rezervuarą, tačiau prasta atramos talpa. Priklausomai nuo konkrečių poreikių, iš kiekvienos rūšies priedų kuriama tinkama darbinio skysčio sistema, kuri vėliau derinama su procesu ir sukuriamas unikalus veikimo būdas. Integruoti darbiniai skysčiai gali tam tikru mastu sumažinti eksploatavimo išlaidas, supaprastinti procedūras ir sumažinti antrinio rezervuaro pažeidimą. Kombinuotas kelių darbo terpių naudojimas arba cheminių metodų taikymas funkcinėms grupėms skiepyti, siekiant pagerinti darbinio skysčio našumą, yra ateities darbinių skysčių plėtros kryptis, be to, ji turi puikias plėtros perspektyvas tokiose srityse kaip geresnis alyvos atgavimas, laikinas užkimšimas ir nukreipimas bei maža-anglies išmetimo aplinkos apsauga.
